trinkterėti

trìnkterėti, -ėja (-ia K, Rtr, Š, NdŽ), -ėjo Slm; L žr. trìnktelėti: 1. K, Rtr Kas tam kalne trinkterėj[o], net žemelė sudrebėj[o] LLDI380(Graž). | impers. Vb: Nesmarkiai griaudėjo, ale vieną kartą tai labai trìnkterėjo Slm. ║ sukelti trinkesį, subildinti: Tiktai anas (sūnus) trìnkterėjo, aš grįžterėjau – virsta aukštienykas LKT329(Ktk). Trìnkterėjo su barškalu šveicorius bažnyčio[je] Šts. 2. K.Būg Teip trinkterėjau galvą in padlagą, kad ir pati neatsimenu, kaip čia pakliuvau LTR(Aln). Su kojele trinkterėjau, matušelę budindama D56. 3. Trinkterėjo muzika rš. \ trinkterėti; atitrinkterėti